pupulis

pupulis
pupùlis sm. (2) 1. scom. malon. mažulėlis: Nuleido akimis, kol tik matė, savo pupulẽlį Dr. Tiedu pupuliai mus visada pasitikdavo rš. Čiuči liuli mažukutį, oi pupulį drabnukutį (d.) Vlk. Vedžiojas močia kaip višta su savo pupuliais Vj. Pupuliùkas tu mano, pupuliùkas, matai, kaip aš tave myliu! Srv. Pupuleliau, ko verki? Šts. 2. Č vk. žirnis: Neverk, duosiu pupùlių! Ob. Gražūs, balti pupuliùkai Ob.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • pupulis — pupùlis, pupùlė dkt. Ji̇̀ augi̇̀na dù pupuliùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pupulė — pupùlis, pupùlė dkt. Ji̇̀ augi̇̀na dù pupuliùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pupuonėlis — pupuonė̃lis scom. (2) žr. pupulis 1: Kuodelį verpiu, pupuonėlį liūliuoju LTR(Kš) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žiaužis — 2 žiaũžis, ė smob. (2), žiaužỹs, ė̃ (4) Arm, Kt 1. kas pasišiaušęs, papuręs: Jau zara bus žiaužyčių (ančiukų) Vrnv. ^ Laksto [vaikas] kaip žiaužaitis Varn. 2. išdykėlis, neklaužada: Buvo baisus žiaužiùkas: kankorėžiais mėtės Lkv. Supaisysi tu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”